tarpežė

tar̃pežė sf. (1); N(B), Rtr žr. tarpežis: 1. Špitolininkės kiūkso kaip regsčiai išsiplėtusios tarpežėse, o ežios lyg nukočiotos S.Čiurl. 2. Galvotrūkčiais dūmė Petrukas rugių tarpeže į namus rš. Tar̃pežė[je] ožką priganiau Brs. Rugių tarpežis CI55,B51.